BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano gyvenimo vyrai. Arba kodėl pasirinkau nemylėti.

Visos liūdniausios istorijos mano gyvenime susijusios su vyrais. Svarbiais, mylimais, įdomiais, kartais vos vos pažįstamais. Dalis jų nemokėjo mylėti, dalies jų nemokėjau mylėti aš.

1. Tėtis. Visada buvau jo mergaitė. Gražiausi prisiminimai iš vaikystė žengia koja kojon su juo: sniego karai, pirmas slapčia nuo mamos įsigytas šuo, kelionės dviračiais, rudeniniai grybavimai, daugybė knygų apie gamtą ir visatą, man nežinomi faktais išgirsti iš jo lūpų. Jis myli mane, bet nemokėjo mylėti mamos.

Niekada nedovanojo jai gėlių, nepabučiuodavo prieš išeidamas iš namų, nelaikė jos už rankos, nepadėjo priimant svarbius sprendimus gyvenime, o išgėręs savo nepasitenkinimą ir emocijas demonstruodavo kumščiais. Kažkuriuo momentu, vieną iš tų liūdnų vakarų, pasirinkau nieko nebejausti. Keistai skamba, bet kitokių santykių ir gyvenimo nebuvau mačiusi, o kad egzistuoja kitokie, nelabai įsivaizdavau.

2. Pradinės mokyklos laikų simpatija. Labai simpatiškas berniukais dideliais akiniais, kuris mokėjo puikiai skaičiuoti ir kartais man tampydavo už kasyčių. Mokyklos kieme visi kartu žaisdavome gaudynes ir visada bandydavau jį pagauti. Pamenu tą dieną, kai nusprendžiau išpažinti jam savo jausmus. Jaučiausi tokia laiminga ir pakylėta, o po to sekė pirmas tokio pobūdžio atstūmimas ir milijonas nelabai malonių epitetų. Po šio įvykio jis daugiau niekada niekada su manimi nekalbėjo.

3. Geriausių draugių vaikinai. Paauglystėje visada susižavėdavau vaikinais, kurie turi merginas. Kažkoks aukos sindromas ar noras turėti nepasiekiamą ir uždraustą vaisių. Puikiai sutariau su abiem iš jų, vienas gražus, o kitas labai sumanus. Jaučiausi, kaip didžiausia nusikaltėlė svajodama apie juos. Žinoma, kad jokių veiksmų nesiėmiau, nes draugės visada buvo svarbiau ir būtų buvusi per didelė gėda prisipažinti…taip pat tėtis visada komentuodavo mano susižavėjimus: draugės turi vaikinus, o į tave vargšę niekas nežiūri. Ir tai buvo pabaigos pradžia.

4. Studijų metai. Jokių simpatijų ar didelių susižavėjimų. Sėdėjau susisukusi į savo kokoną, nepasitikėjau niekuo: nei savimi, nei kitais. Tyliai kūriau visokias rašliavas, mintyse bandžiau nupiešti tobulą gyvenimą ir dešimtyse litrų vyno skandinau savo kompleksus ir liūdesį.

5. 2015 metai. Jis. Beveik tobulas vyras. Išsilavinęs, labai patrauklus, sąmojingas, pasitikintis savimi, žinantis, kaip elgtis, išdidus ir kiek pasipūtęs. Mano pirma didelė meilė, kurios trupinius iki šiol rankioju iš savo širdies. Ir tai nėra blogai ar liūdna, savotiškai malonus procesas, nes jis man mylėjo mane labiau, nei nusipelniau. Kovojo su mano nepasitikėjimu, parodė, kad meilė ir santykiai gali būti sveiki: atviri, nuoširdūs, paprasti, be jokių dramų ir apgavysčių. Ačiū.

O dabar, šią minutę, renkuosi laisvę.

Patiko (2)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą